"Niekas tiek nepasitarnavo žmogui,niekas neiškėlė taip aukštai jo dvasios ir niekas tiek nekentėjo kartu su žmogumi kaip knyga."

 

Justinas Marcinkevičius

  


 

 



Adresas:

,,Ąžuolo''  progimnazija

Kęstučio g.45

Prienai

LT59129

Telefonas: 831951118

100 REIKŠMINGIAUSIŲ LIETUVIŠKŲ KNYGŲ VAIKAMS BEI PAAUGLIAMS

 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kartu su IBBY Lietuvos skyriumi kviečia dalyvauti apklausoje dėl reikšmingiausių lietuviškų knygų vaikams ir paaugliams. Tai vienas iš projektų, skirtų artėjančiam Nepriklausomos Lietuvos šimtmečiui. (Idėjos autorius ir projekto vadovas Kęstutis Urba.)

 

Balsuoti galima iki 2016 m. gruodžio 1 d.                                        
Apklausą rasite čia. 
Interviu su K. Urba rasite čia.

BIBLIOTEKA PASIPILDĖ NAUJOMIS KNYGOMIS

Biblioteka pasipildė ne tik naujais vadovėliais, bet ir naujomis knygomis. Laukiame skaitytojų.

EFEKTYVUS MOKYMASIS: KAIP SKAITYTI, KAD PO TO ATSIMINTUMĖTE

 

Nežinau, kaip yra jums, tačiau man dažnai sunku atsiminti tai, ką perskaičiau. Būna, kad perskaitau knygą, po to kas nors paklausia, apie ką ta knyga, ir aš galiu pasakyti vos kelis žodžius. Visa tai reiškia, kad mano skaitymas yra neefektyvus. Jeigu panašiai būna ir jums, tuomet šis straipsnis tikrai bus naudingas.

1. Skaitymo tikslas

Išsikelkite tikslą, dėl ko skaitote šią knygą. Galbūt ją skaitote tiesiog savo malonumui? Tokiu atveju tolimesni žingsneliai net nėra būtini, ypač jei knyga grožinė. Galbūt ieškote konkrečių praktinių patarimų ar idėjų? Tada vertėtų atsiminti, ką skaitėte, ir pasinaudoti žemiau pateiktu metodu, kad naudinga informacija neišgaruotų.

O gal tiesiog skaitote dėl to, kad tą knygą uždavė mokykloje? Tokiu atveju tikslas būtų įsiminti, apie ką ta knyga, galbūt atsakyti į tam tikrus mokytojo užduotus klausimus, ar atrasti knygoje mintis tam tikra tema. Norint sėkmingai pasiruošti pamokai, svarbu mokėti skaityti efektyviai. Tam gali padėti PQ4R metodas.

2. Naudokite PKSAPA (PQ4R) metodą:

2. 1. Peržiūrėkite (Preview)

Visų pirma, peržiūrėkite turimą tekstą. Perskaitykite pavadinimą, skyrių antraštes, paveikslėlius, schemas, paryškintus žodžius. Perskaitykite teksto santrauką. Jeigu tokios nėra, tuomet perskaitykite pirmą ir paskutinį paragrafus, kad suprastumėte, apie ką yra tekstas, kokia jo pagrindinė mintis.

2. 2. Kelkite klausimus (Question)

Išsikelkite klausimus, į kuriuos atsakysite skaitydami tekstą. Juos kelkite pagal tai, ką sužinojote peržiūros metu. Galite klausimais paversti skyrelių antraštes. Pavyzdžiui, jeigu skyrelio pavadinimas yra „Pirminė ir antrinė informacija“, tai galite išsikelti tokius klausimus: „Koks yra skirtumas tarp pirminės ir antrinės informacijos?“, „Kokie yra pirminės ir antrinės informacijos tipai“ ir pan.

2. 3. Skaitykite (Read)

Perskaitykite visą tekstą. Supraskite teksto žodyną (kokius žodžius vartoja autorius). Skaitydami užsirašykite svarbias mintis bei atsakymus į išsikeltus klausimus, galite pabraukti svarbias teksto vietas. Labai svarbu, kad užrašus vestumėte savais žodžiais, o ne atkartotumėte tikslias formuluotes iš teksto. Jeigu sugebate informaciją užrašyti savais žodžiais, tai reiškia, kad ją suprantate, o tai jau savaime padeda ją atsiminti.

2. 4. Apmąstykite (Reflect)

Sujunkite informaciją iš viso skyriaus ar straipsnio į vieną visumą. Galvokite apie ką tik perskaitytą tekstą. Galbūt galite sugalvoti kokių nors su juo susijusių pavyzdžių? Susiekite perskaitytą informaciją su tuo, ką jau žinojote anksčiau. Geros atminties paslaptis – informacijos siejimas.

2. 5. Papasakokite (Recite)

Apibendrinkite pagrindines teksto mintis bei jas paremiančias detales. Pagerinkite teksto supratimą įtraukdami daugiau jutimų. Parašykite santrauką savais žodžiais, naudodami schemas ar piešinėlius. Papasakokite teksto santrauką garsiai sau ar kitam žmogui.

2. 6. Apžvelkite (Review)

Pabrėžkite esmines teksto mintis. Įsitikinkite, kad atsakėte į visus klausimus, kuriuos išsikėlėte. Galite atlikti testą, kuris patikrintų jūsų žinias. Jei norite informaciją išlaikyti ilgiau, apžvelkite tekstą kelis kartus, peržiūrėkite savo užrašus bei atsakymus į klausimus po dienos, savaitės, mėnesio.

Galbūt atrodo, kad kai kurie metodai užima daug laiko, tačiau iš tiesų jūs kaip tik sutaupysite laiko, kadangi nereikės teksto skaityti kelis kartus, kad tikrai jį įsimintumėte. Išbandykite bent kartą ir patikrinkite efektyvumą patys. Gero jums skaitymo!

Psichologė Aistė Jonušaitė

Žvilgsnis į šiuolaikinę biblioteką: svarbiausia čia – „rozetė“?!

 

Išsikrauna kompiuterio baterija? Štai tau kroviklis. Nori atsiriboti? Gali pasiskolinti ausines. Namų darbų užduotį reikia atlikti kartu su dar penkiais kurso draugais? Tęsinys...

MOKSLEIVIAI VĖL RINKS GERIAUSIĄ „PAAUGLIŲ IR JAUNIMO     LITERATŪROS KONKURSO“ KNYGĄ

Jau antrus metus iš eilės Lietuvos moksleiviai ir speciali komisija rinks geriausią „Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso“ knygą. Šio konkurso tikslas – skatinti jaunimo literatūros raidą ir papildyti literatūros lobyną originaliais lietuvių autorių kūriniais.
Konkursą inicijavusi leidykla „Alma littera“ tris geriausius konkurso kūrinius išleis atskiromis knygomis. Specialios konkurso komisijos nutarimu jomis tapo Dainos Opolskaitės „Ir vienąkart, Riči“, Ilonos Ežerinytės „Sutikti eidą“ bei Lauros Varslauskaitės „Mano didelis mažas aš“. Geriausią šio trejeto kūrinį bei jo autorių, kuriam atiteks 2900 EUR apdovanojimas, lygiomis teisėmis su komisija rinks ir Lietuvos moksleiviai.

Kuri iš komisijos favoričių – D. Opolskaitė, I. Ežerinytė ar L. Varslauskaitė taps geriausia 2016 metų jaunimo rašytoja, spręs ir jaunieji „Alma littera“ ekspertai. Tai – Vilniaus, Salantų, Kupiškio bei Mosėdžio mokyklų mokiniai, kuriuos rekomendavo šalies lituanistai bei knygų klubų vadovai. Jų nuomonė sudarys 50 proc. galutinio sprendimo, kuris paaiškės jau šių metų spalio 1 d.

„Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso„ organizatorė ir prizų steigėja leidykla „Alma littera“ jau daugiau kaip 25 metus vykdo savo misiją – skatina pažinimo ir skaitymo poreikį, teikia pažinimo džiaugsmą ir skaitymo malonumą. Viena didžiausių leidyklų Lietuvoje „Alma littera“ leidžia knygas suaugusiesiems, vaikams ir paaugliams, šviečiamąją ir mokomąją literatūrą.

IR VĖL RUGSĖJIS

RUGSĖJIS IR LIAUDIES PRIETARAI

 

   Ruduo prasideda, kai paros temperatūra pasidaro žemesnė nei 15 laipsnių, kai pagelsta beržų lapai, kai ant medžių, žolių vorai iškabina begales voratinklių, rytais padabintų rasos karoliukais. Rugsėjį diena sutrumpėja 2 valandomis. Naktys vis tamsėja, juodo aksomo danguje ryškiai spindi žvaigždės. Šį mėnesį gausiai krinta meteoritai. Žmonės sako, kad tai nukrinta mirusio žmogaus žvaigždė. Medžiai ruošiasi žiemai – meta lapus, prieš tai nudažę juos rudens spalvomis. Jau prinokusios bruknės, o pelkėse spanguolių šonas tik rausta. Deja, jos tokios ir renkamos, nes vėliau prinoksta ir nuskintos. Senovėje spanguoles rinkdavo, kai žiema nukaldavo ledo tiltus per pelkes. Miškuose apstu grybų: auga lepšės, voveraitės, ūmėdės ir išdidūs baravykai kelia savo kepures. Paukštelių sumažėja. Dauguma į šiltuosius kraštus žiemoti išskrenda, o kai kurie ir žiedelį ant kojos gauna, lyg priminimą, kad Lietuva – jų tėvynė ir pavasarį mielai čia sugrįš. Žmonėms darbų begalės – reikia nuimti daržus, sodinti tulpes, ruoštis žiemai. 

Liaudies prietarai

* Jei rugsėjo rytas apniukęs, laukite gražios dienos.

* Jei vorai tankius tinklus pina – laukite vėjo ir lietaus.

* Jei gervės ir žąsys skrenda aukštai – bus ilgas ruduo, jei žemai – greitai užšals.

* Jei lazdynai linksta nuo riešutų – bus šlapias ruduo.

* Saulėtas su griaustiniais rugsėjis pranašauja daug sniego žiemą, o žemę apklojantys voratinkliai – gerą orą.

* Griaustinis rugsėjo mėnesį žada ilgą rudenį.

* Jei grybų mažai, o riešutų daug – žiema bus snieguota ir žvarbi. Uogų gausumas žada šaltą žiemą.

* Jei rugsėjį medžiai greitai numeta lapus, laukite šaltos žiemos.

* Jei rugsėjo aidas toli girdisi – netrukus atšals.

* Pakilęs šuliniuose vanduo žada atšalimą.

 

Rugsėjo mėnesį gimę įžymūs lietuvių kūrėjai

1920-09-06 gimė poetas Paulius Širvys. Mirė 1979 m.

1869-09-20 gimė lietuvių literatūros klasikas, prozininkas, literatūros istorikas ir kritikas, publicistas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Mirė 1933 m.

1875-09-22 gimė dailininkas ir kompozitorius, kultūros veikėjas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Mirė 1911 m.

1841-09-26 gimė poetas, kunigas Antanas Vienažindys. Mirė 1892 m.

Akcija „Geros idėjos gimsta tyloje“

Lexus“ vykdo akciją „Geros idėjos gimsta tyloje“. Kiekvienas bandomojo važiavimo dalyvis gali padovanoti pasirinktos mokyklos bibliotekai mokslo populiarinimo knygų. Vienas iš bandomojo važiavimo dalyvių – Aivaras Berulis – pasirinko mūsų mokyklą! Jau sulaukėme dovanų. Dėkojame mecenatui už padovanotas  knygas.

RUGPJŪTIS IR LIAUDIES PRIETARAI

 

Daugelis Europos tautų vartoja lotyniškos kilmės mėnesių pavadinimus, atėjusius iš senovės Romos. Jeigu liepos mėnuo pavadintas Julijaus Cezario vardu, tai nuo jo nepanoro atsilikti ir įsūnis Augustas, kuris pataisė J. Cezario kalendorių, todėl senatas atsidėkodamas pavadino Augusto vardu.

Liaudies prietarai

Jei rugpjūčio pirmąją dieną lyja – ruduo bus šlapias, jei sausa – ruduo bus sausas.

* Jei rugpjūčio mėnuo neramus, dažnos perkūnijos, tai ruduo turi būti gražus.

* Ankstyvą rudenį pranašauja rugpjūčio pradžioje ant medžių atsiradę geltoni lapai.

* Jei rugpjūtį išskrenda gervės – bus šalta žiema.

* Jei pradeda dygti kelmučiai – vasara baigiasi.

* Jei ąžuoluose daug gilių – bus šalta žiema.

LIEPOS MĖNUO IR LIAUDIES PRIETARAI

 

Liepos kilmė

 

Liepa yra septintasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena. Lotyniškas mėnesio pavadinimas Iūlius buvo suteiktas  Romos  imperatoriaus  Julijaus Cezario garbei. Iki tol mėnuo vadinosi Quintilis, t. y. penktasis mėnuo.

 

Liepos mėnuo ir liaudies prietarai

 

 » Jei liepa karšta – rugsėjis šaltas.

» Koks oras septynių miegančių brolių dieną, toks bus septynias savaites.

» Kokia liepa, tokis ir sausis.

» Jei nėra rasos – lis, arba bus dargana.

» Kai zuikeliai pievoje šoka, saulėtas dienas pranašauja.

» Jei vapsvos skraido iki vėlyvo vakaro, kitądien bus giedra.

» Jei vakare iškrito gausi rasa – rytoj bus saulėtas oras.

» Jei liepos mėnesį bitės skrenda link avilių, galite laukti lietaus.

BIRŽELIS IR JO PRIETARAI

Birželis – Dievų Karalienės Junonos (Juno) vardu pavadintas mėnuo. Junona – santuokos bei moterystės globėja, todėl birželis – puikiausias metas tuoktis. Keltams birželis – Arklių, valams – Saulės, airiams – Medaus, škotams – Žemuogių mėnuo. Dabartinis birželio pavadinimas nėra senas, nes anksčiau šiuo vardu vadindavo gegužę, o kartais net balandį. Birželį vadindavo berželiu (nes beržas laikomas šventu medžiu, jo galia persiduoda žmonėms, gyvuliams; beržas vasarą, kaip eglė per Kalėdas). Dar kitaip mėnesį vadindavo Biržiu, Biržuliu. Kaip ir kiti mėnesiai, jis turėjo daug pavadinimų pakaitalų. Sėjos mėnesiu jis buvo vadinamas net iki XIX a., Sėmenies mėnuo randamas 1591 m. Bretkūno postilėje. Dar vadino Kirmėlių mėnesiu, nes suaktyvėdavo kirmėlių veikla. Sutinkami Visjavio, Mėšlinio, Pūdymo pavadinimai.

 

» Jei birželio mėnesio vaivorykštėje daugiau rausvų atspalvių, laukite vėjo.

 » Dviguba vaivorykštė – lietingo oro požymis. Jei vaivorykštė aukštai, netrukus orai pagerės, o jei žemai – lis.

 » Jei birželio mėnesį daug vapsvų, bus geras agurkų derlius.

 » Jei birželio naktys šiltos, užderės gausus vaisių derlius.

 » Didelė rasa – bus geri orai.

 » Jei birželio rytą nėra rasos, laukite lietaus, o jei rasa gausi – laukite vėjo.

 » Jei per Jonines griaudės, riešutai bus tušti, nors jų bus daug, gilių ant ąžuolų nebus.

 » Dažnas lietus iki Joninių sodiečiui į piniginę pinigus krauna, dažnas lietus po šv. Jono juos atgal iš piniginės traukia.

 » Jei gegutė ir po Joninių kukuoja, bus ilgas ruduo.

 » Jei gausiai pražydo šermukšniai, bus gausus avižų derlius.

 » Birželio mėnesį javai, ypač vasarojus, auga intensyviai, todėl jiems reikia šilumos ir drėgmės.

 » Sausas birželis nemielas, šlapias – kluoną ir statinę ištuština, jei truputį lyja – ūkininką džiugina.

 

Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena,

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena,

Birželio 24-oji – Joninių tradicijos

 

KNYGOS PADEDA VAIKAMS UŽAUGTI

 

     Knygos padeda vaikams užaugti. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo tempas pateikia mokiniams vis naujesnių bei daugiau viliojančių pramogų. Visa tai išstumia knygą iš mokinių gyvenimo. Taigi, siekiant padėti formuoti mokinių įprotį ir pomėgį  skaityti knygas mūsų progimnazijos jaunieji skaitytojai  dalyvavo rajono mokyklų akcijoje ,,Draugauk su knyga‘‘. 2016m. paskelbti Bibliotekų metais. Lietuvos nac. bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas skelbė akciją ,,Bibliotekininko batai‘‘, mūsų patys mažiausieji skaitytojai ,,pasimatavę bibliotekininko batus‘‘ virtualioje erdvėje lankėsi įvairiose mokyklų ir pasaulio bibliotekose. Pasaką ,,Bjaurusis  ančiukas‘‘ mažieji iliustravo piešinukais. Vyresnieji pristatinėjo perskaitytas knygas ir augino perskaitytų knygų medį. 3b klasėje vyko skaitymo skatinimo mėnuo. Projekto tikslas – į knygų skaitymą įtraukti ir mokinių tėvus: raginti skaityti kartu su vaikais, diskutuoti su jais apie skaitymą. Dvi dienas per savaitę klasėje apsilankę tėvai skaitė kartu su mokiniais. Manau, kad 3b klasės veiklos padėjo įprasminti pagarbą knygai, įtikinti mokinį  ir jo šeimą, kad šiuolaikiniam žmogui, knygų skaitymas suteikia daug malonumo, padeda ugdyti dvasines vertybes, ko negali jokie technikos stebuklai.

Mokytojai dalyvavę projekte:

Zita Dobilienė

Onutė Krikštolaitienė

Odeta Stadalienė

Lija Laimutė Vaitulevičienė

 

Geriausi skaitytojai:

Joris Skaisgiris 2b klasė

Fausta Brundzaitė 6a klasė

Ineta Kernazickaitė 6b klasė

D.Gribinienė

GEGUŽĖS 7 – OJI SPAUDOS ATGAVIMO, KALBOS IR                               KNYGOS DIENA

 

            Gegužės 7-oji yra labai reikšminga data tautos ir valstybės istorijoje. Prieš šimtmetį pergalingai baigėsi lietuvių kova dėl teisės reikšti mintis savuoju raštu. Lietuviškosios spaudos draudimo laikotarpis, trukęs nuo 1864 metų – vienas juodžiausių mūsų kultūros istorijos tarpsnių. Tautos kova dėl savojo rašto buvo labai atkakli. Europos istorijoje nebūta kito tokio fenomeno, kaip didvyriškoji knygnešių epopėja. Ir net žodį „knygnešys“ keblu išversti į kitas kalbas.

       Knyga – žmogaus sukurtas turtas žmogui. Kiekvienam iš mūsų: ir aktyviam, ir pasyviam, ir sumaniam, ir abejingam, ir tobulėjančiam, ir patenkintam tuo, kas yra. Knyga – tai žinių, minčių ir mokslo labirintas, kuris vilioja mus ieškoti galimybių žengti į pažinimą, išsivaduoti iš abejonių. Rinkdamasis knygą, vartydamas ją, skaitydamas, jau esi sukurtojo pasaulio dalelė, tampi istorijos, nuotykio ar jausmo tęsiniu.
        ,,Yra knygų, kurios tik paragautinos, yra tokių, kurias geriausia praryti, ir tik nedaugelį – sukramtyti bei suvirškinti“, – teigia anglų filosofas ir eseistas
F. Bekonas.

 

GEGUŽĖ IR LIAUDIES PRIETARAI

 

Plačiai paplitęs Maia (May) mėnesio pavadinimas kilo iš romėnų deivės Majos vardo (lotynų Maja < Majesta – šventoji, didingoji, puikioji). Didžiajai Majai, piemenų dievo Fano dukrai, Vulkano žmonai ir Merkurijaus motinai, rūpėjo pavasariniai syvai, todėl ją tapatina su Flora (augmenijos deive). Graikai Mają laikė motule maitintoja. Škotams gegužė – Linksmybių, valams – Varlių mėnuo. Miškuose užkukuoja gegutė (gegužė) – jos vardu ir pavadintas mėnuo, nors senovėje lietuviai šį mėnesį vadino Sėtiniu, Žiedžiumi, Žiedų, Gegužiniu ir kitais vardais.

 

 Liaudies prietarai

 * Jei Šeštinių dieną oras gražus – vasara bus graži.

 * Jei per Sekmines lyja, Kalėdos bus su sniegu.         

 * Jei vakaro žara raudona, rytoj bus geras oras.

 * Jei varlės šokinėja ant kranto ir dieną knarkia – bus lietaus.

 * Pražydus alyvoms – naktinių šalnų jau nebebus.

 * Šalta ir vėjuota gegužė – derliui į naudą.

 * Lakštingala vidury gegužės sučiulbėjo ar spiečia bitės – bus karšta, sausa vasara.

 * Gegutės kukavimas kregždei neparlėkus, gražiai žydėję, bet mažai vaisių užmezgę kaštonai buria vėsią, lietingą vasarą.

 * Šermukšniai vėlai žydi, vasara bus šalta.

 * Jei šiaurės vėjas ima pūsti gegužės pabaigoje, gali pūsti ilgai.

 * Šalta ir vėjuota gegužė – derliui į naudą.

 * Jei gegužės viduryje lakštingala sučiulbėjo, spiečia bitės – bus karšta, sausa vasara.

 * Gegutės kukavimas kregždei neparlėkus, gražiai žydėję, bet mažai vaisių užmezgę kaštonai buria vėsią, lietingą vasarą.

 * Gerą derlių žada skruzdžių, varlių gausa – pavasarį pievoje vaikštinėjantys balti, švarūs gandrai. 

 * Jei šermukšniai vėlai žydi, vasara bus šalta. 

 * Jei ievos gausiai žydi, vasara bus šalta.

 * Gegužės mėnesį daug karkvabalių – lauk sausros.

,,ATGIMĘ VAIKYSTĖS AUTORIAI IR SENOSIOS ILIUSTRACIJOS''

 

       Projektas „Kauno apskrities viešosios bibliotekos dokumentinis paveldas internete” kviečia vaikus, jaunimą ir švietimo atstovus savo žinias gilinti dokumentinio kultūros paveldo objektų srityje. Sukurta knygos kultūrą puoselėjanti svetainė, kurioje pristatomi Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje saugomi XVI–XX a. knygų rinkiniai. Kultūrinį ir ekonominį tarpukario Kauno gyvenimą iliustruoja virtualios parodos. Svetainėje integruota edukacinė programa vaikams „Atgimę vaikystės autoriai ir senosios iliustracijos“. Šioje programoje vaikai ras informacijos apie senuosius lietuvių literatūros autorius ir jų kūrinius. Turės galimybę pamatyti, kokias knygeles skaitė jų seneliai ir proseneliai, pamatys, kokios buvo iliustracijos prieš 70 ir daugiau metų. Be žinomų rašytojų, tokių kaip Pranas Mašiotas, Kazys Binkis, Petras Cvirka pristatomi ir negirdėti, o gal ir pamiršti kūrėjai. Virtualioje programoje vaikai gali pavartyti ir paskaityti knygos ištraukas, gali pasirinkti, ką nori skaityti: pasakas, eilėraščius, apsakymus ar kitų žanrų kūrinius.

„Atgimę vaikystės autoriai ir senosios iliustracijos“

MĖGSTAMIAUSIŲ KNYGŲ PENKETUKAI

 

2015 m. penketukai

Vaikų knygų penketukas

 1. Astrid Lindgren „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“.

 2. Antoine de Saint-Exupéry „Mažasis princas“.

 3. David Walliams „Močiutė plėšikė“. 

4. Astrid Lindgren „Pepė Ilgakojinė“.

 5. Mark Twain „Tomo Sojerio nuotykiai“.

 

http://rubinaitis.lnb.lt/rub/m/m_images/wfiles/ieu8rk6443.jpg

 
Paauglių knygų penketukas

 1. Melvin Burgess „Heroinas“.

 2. John Green „Popieriniai miestai“.

 3. Antoine de Saint-Exupéry „Mažasis princas“.

 4. Erich Maria Remarque „Vakarų fronte nieko naujo“.

 5. Balys Sruoga „Dievų miškas“.

 

http://rubinaitis.lnb.lt/rub/m/m_images/wfiles/iyemfa6442.jpg

PAKARTOKIM DAUGYBOS LENTELĘ

GYVŪNŲ SPALVOS

 

Smagus žaidimas skirtas lietuvių kalbai. Prisiminkime spalvas... Daugiau...

BALANDŽIO 2-OJI – TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA

 

       Tarptautinė vaikų knygos diena pradėta švęsti 1967 metais, o Lietuvoje – nuo 1993 m., jos idėją iškėlė Tarptau­tinė vaikų knygos taryba (IBBY). Kiekvienais metais kuri nors šalis yra tos šventės rėmė­ja. Tos šalies rašytojas rašo kreipimąsi, atvirą laišką pasaulio visuomenei, o dailininkas kuria plakatą. Šiemet vaikų knygos diena ypatinga tuo, kad sutampa su H.K. Anderseno 190 metų ju­biliejumi. Tai, kad šio rašytojo gimtadienis pasirinktas kaip Vaikų knygos diena, kad jo vardu pavadintas pagrindinis pasaulinis apdo­vanojimas už kūrybą vaikams, rodo, kokia svarbi vieta vaikų literatūros istorijoje skiria­ma šiam didžiam menininkui. Jo vardas tapo savotiška vaikų literatūros ir apskritai pasakiškumo, poetiškumo emblema. Tačiau nežinia, kaip pats Andersenas žiūrėtų į jam suteiktą šlovingąjį statusą...Šių metų šventės rėmė­jai - Japonijos IBBY skyrius. Plakatą sukūrė dailininkas Kaoru Ono. Kreipi­mąsi parašė rašytojas, ver­tėjas Shigeo Watanabe.

Kreipimosi į pasaulio skaitytojus autorė rašytoja Luciana Sandroni – plačiai žinoma, gausiai apdovanota savo šalyje, jos pavardę rasime ir IBBY Garbės knygoje. Plakato autorius Ziraldo irgi ne tik dailininkas – kaip rašytojas jis net triskart buvo pristatytas Anderseno medaliui, jo knygų išversta į visas Lotynų Amerikos ir kelias kitas užsienio kalbas.

TARPTAUTINĖS VAIKŲ KNYGOS DIENOS KREIPIMASIS

 BUVO KARTĄ...

Luciana Sandroni

Buvo kartą tokia... Princesė? Ne.

Buvo kartą tokia biblioteka. Ir buvo tokia mergaitė, vardu Luiza, kuri pirmą kartą užsuko į tą biblioteką. Ji lėtai ėjo tempdama paskui save didžiulę kuprinę su ratukais. Ir dairėsi aplinkui viskuo stebėdamasi: knygų prigrūstos lentynų lentynos, stalai, kėdės, spalvingos pagalvėlės, o ant sienų – piešiniai ir plakatai...

– Aš atsinešiau savo nuotraukėlę, – droviai kreipėsi mergaitė į bibliotekininkę.

– Nuostabu, Luiza! Tuoj padarysiu tau skaitytojo pažymėjimą. O tu tuo tarpu išsirink knygą. Vieną knygą, kurią galėsi neštis namo, gerai?

– Tik vieną? – nusivylusi paklausė Luiza.

Staiga suskambo telefonas ir bibliotekininkė paliko mergaitę su labai sunkia užduotimi – išsirinkti vieną vienintelę knygą iš visos tos knygų jūros lentynose. Luiza pasistatė kuprinę ir ieškojo, ieškojo, kol galiausiai surado mėgstamą knygą – Snieguolė. Kietais viršeliais ir gražiai iliustruotą. Su knyga rankoje, kita ranka tempdama kuprinę jau buvo beišeinanti, kai staiga kažkas kepštelėjo jai per petį. Apstulbusi mergaitė vos neišgriuvo: tai buvo ne kas kitas, o Batuotas katinas su savo knyga rankose, tiksliau pasakius, letenose!

– Sveika gyva! Kaip laikaisi? – pagarbiai paklausė katinas. – Luiza, negi tu dar ne viską žinai apie princesę, aprašytą šioje pasakoje? Imk mano knygą – Batuotas katinas, – ji kur kas linksmesnė!

Sutrikusi, išpūstomis iš nuostabos akimis, Luiza nesumojo, ką atsakyti.

– Kas atsitiko? Gal katinas tau liežuvį nukando? – pajuokavo jis.

– Ar jūs tikrai esate Batuotas katinas?

– Žinoma! Kaip mane gyvą matai! Neškis šią knygą namo ir sužinosi viską ir apie mane, ir apie markizą de Karabà!

Suglumusi mergaitė tik pritariamai linktelėjo galvą.Batuotas katinas stebuklingai nėrė atgal į savo knygą, bet kai Luiza jau buvo beeinanti toliau, kažkas vėl patapšnojo jai per petį. O toji kažkas – „balta kaip sniegas, raudona kaip kraujas, o plaukučiai juodi kaip juodmedis“. Atpažinote?

– Snieguolė?! – negalėdama patikėti šūktelėjo Luiza.

– Luiza, paimk ir mane. Štai šitą knygą, – paprašė toji, rodydama į pavadinimą – „Perpasakotos brolių Grimų pasakos“.

Kai mergaitė jau rengėsi knygą pakeisti, vėl išniro smarkiai perpykęs Batuotas katinas:

– Snieguole, Luiza jau išsirinko! Drožk pas tuos savo šešis nykštukus.

– Jie septyni, o ne šeši! Ir nieko ji dar neišsirinko! – paraudusi iš pykčio sušuko Snieguolė.

Ir abu atsisuko į mergaitę, laukdami, ką ji pasakys.

Nelauktai netikėtai įvyko kai kas nepaprasta: iš knygų ėmė ropštis jų veikėjai: Pelenė,Raudonkepuraitė, Miegančio miško gražuolė ir Sultenė. Visas pulkas princesių.

– Luiza, pasiimk mus namo! – meldė jos viena paskui kitą.

– Man tereikia lovos, kad gaučiau trupučiuką pamiegoti, – nusižiovavo Miegančioji gražuolė.

– Nieko sau „trupučiuką“ – kokį šimtą metelių, – nusišaipė Batuotas katinas.

Tada prabilo Pelenė:

– Galėčiau išblizginti tavo namus, bet naktį man reikėtų vykti į puotą pilyje...

– Pas princą! – šūktelėjo visi vienu balsu.

– Pintinėje turiu luistelį pyrago ir butelaitį vyno. Gal kas norėtumėte? – pasiūlė Raudonkepuraitė.

Tada pabiro dar daugiau veikėjų: Bjaurusis ančiukas, Mergaitė su degtukais, Alavinis kareivėlis ir Šokėja.

– Luiza, gal ir mes galėtume eiti su tavimi? – paklausė Bjaurusis ančiukas, kuris buvo visai ne bjaurus. – Mes – Anderseno pasakų veikėjai.

– O ar pas tave namie nešalta? – parūpo Mergaitei su degtukais.

– Ak, jeigu tavo namuose būtų krosnis, mes įsitaisytume kur nors šalimais... – kone kartu ištarė Alavinis kareivėlis ir Šokėja.

Ir tada nelauktai netikėtai visiems priešais išdygo didžiulis pasišiaušęs aštriadantis vilkas.

– Piktasis vilkas!!!

– Vilke, kokie dideli tavo dantys! – iš įpročio sušuko Raudonkepuraitė.

– Aš tave apginsiu! – narsiai atstatė krūtinę Alavinis kareivėlis.

Kaip tik tada piktasis vilkas pražiojo savo milžiniškus nasrus ir… Visus suėdė? Ne. Jis tik nusižiovavo, nes buvo pavargęs, ir taikiai prabilo:

– Nusiraminkite. Aš tik noriu kai ką pasiūlyti. Luiza galėtų pasiimti knygą Snieguolė, o mes visi sulįstume į jos kuprinę. Juk ji tokia didžiulė – visi sutilptume.

Išties, gerai buvo jo sumanyta.

– Ar galima, Luiza? – drebėdama iš šalčio paklausė Mergaitė su degtukais.

– Žinoma! – atsakė ši ir atvėrė kuprinę.

Pasakų veikėjai išsirikiavo ir jau ruošėsi vienas paskui kitą nerti vidun.

– Pirmiausia princesės! – pareikalavo Pelenė.

Paskutinę akimirką pasirodė ir brazilų pasakų veikėjai: vienakojis Sasis, išdykėlis tamsiaodis Kaipora, plepioji skudurinukė Emilija, kvailas berniūkštis, mergaitė su geltonu rankinuku, paskui dar viena mergaitė, prisilipdžiusi sau ant kūno prosenelės portretą ir mažas, mėgstantis įsakinėti karalius. Visi jie irgi sulindo vidun.

Kuprinę vos buvo galima pakelti. Tie pasakų veikėjai tokie sunkūs! Luiza panoro namo pasiimti knygą Snieguolė, ir bibliotekininkė užrašė kortelėje jos pavadinimą.

Po kiek laiko mergaitė laiminga įžengė į namus, o jos mama pro atdaras duris šūktelėjo:

– Tu jau namie, brangioji?

– Taip, mes visi jau namie!

BALANDŽIO KILMĖ IR ATGAIVA SIELAI

 Anot žymiojo etnologo Liberto Klimkos, senovėje vadintas Velykų mėnesiu, sultekiu, karveliniu, mildviniu, žiedų mėnesiu. Matyt, įvairiais laikotarpiais ir skirtingose vietovėse jis turėjo skirtingus pavadinimus. Lietuvių kalbos žodyne yra nuoroda, kad vadintas šis mėnuo ir tiesiog karveliu ar karvelio mėnesiu, taip pat ir gegužiniu, balandžiumi (Į balandžiaus dienelę užtekėjo saulelė). Anot L. Klimkos, balandžio vardas galbūt bus kilęs ne iš paukščio vardo, bet žolės, augančios patvoriais. Mat pirmieji žolynai, išdygę diendaržy, gelbėdavo baudžiavinio kaimo žmones nuo bado. Karvelinis todėl, kad uldukas – miško karvelis – pradeda burkuoti („Tautos metai“, 2008). Lietuvių kalbos žodyne yra toks pavyzdys: Jau gale kovinio, vėliaus, ale pradžioje karvelinio pradeda bitelės savo įsivaisinimo darbą. Lotyniškas mėnesio pavadinimas – Aprilis (ang. April) – mėnuo, pavadintas romėnų meilės deivės Afroditės garbei. Šis mėnesio pavadinimas gali būti siejamas ir su lotynišku žodžiu aperire – „atverti, atidaryti“. Reikšmė – mėnuo, kai atsiveria gamta.

 

Liaudies prietarai

•Senoliai sakydavo, kad balandžio mėnesio šiluma neverta pasitikėti.

•Jei balandis lietingas, užaugs daug grybų, o jei griaudės, vasara bus šilta ir užderės geras riešutų derlius.

•Jei balandžio mėnesį sniego paviršius vis dar kietas, laukite derlingų metų.

•Reikia bijoti ne balandžio mėnesio šalčių, bet atšilimų.

•Trys balandžio ir vienas gegužės lietus – tūkstančio vasaros lietų verti.

•Žvaigždėtos balandžio naktys pranašauja  gerą derlių.

•Jei šlapias balandis – žalia bus gegužė.

•Jei iš beržų daug sulos bėga – laukite šlapios vasaros.

•Jei antys lizdus ant aukštesnių kupstų krauna, kurmiai kalnelius rausia – bulves sodinkite sausesnėje žemėje. Jei ant žemesnio kupsto lizdas, o kurmis pabalius aria – bulvėms drėgnesnės vietos reikia.

•Jei beržai anksčiau išsprogo negu alksniai, vasara bus saulėta.

•Jei gluosnis su šalnomis pražydo – karštos vasaros ženklas.

•Jei perkūnas griaudžia dar neišsprogus medžiams – bus blogi metai, o jei išsprogus – geri.

•Jei pirmasis griaustinis sugriaudė giedrą be debesų dieną, bus gražūs javai ir dobilai.

•Jei snieguolės po šilto lietaus pražydo, bus sausa vasara.

                       KOVO 16-OJI – KNYGNEŠIO DIENA

 

       1864 – 1901 metai – tai tik nedidelė mūsų tautos istorijos atkarpėlė, tačiau joje telpa žūtbūtinė lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį, už savo egzistenciją. Šios kovos simboliu tapo knygnešys. Manoma, kad per 40 spaudos draudimo metų į tautą kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo 2000 knygnešių. Jie ir atlaikė carinės žandarmerijos, policijos ir pasienio kariuomenės puolimą prieš lietuvišką knygą ir žodį.

Knygnešiai

Lietuviškas žodis. Knygnešiai

Knygnešių keliai. Žemėlapis

Knygnešiai žemėlapyje.

Vanda  Stonienė. Spaudos draudimas

Romas Sadauskas. Knyga, kuri panaši į duoną

Knygnešys“ 

                          Veiksmo savaitė "BE PATYČIŲ"

 

Diena, praleista be draugo – kaip ąsotis, kuriame neliko nei lašelio medaus.

Veiksmo savaitė be patyčių 2016“ kvies suaugusiuosius atpažinti ir tinkamai reaguoti į patyčias.

„Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ 2016“ skatins pastebėti, kalbėtis ir kartu stabdyti patyčias. 

http://www.bepatyciu.lt/ 

                           "INTERNETO SAVAITĖ 2016"

 

Šiemet  kovo 14-20 dienomis vyks kasmetinė tarptautinė iniciatyva „Interneto savaitė 2016“ (angl. Get Online Week 2016), kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į naujų technologijų ir interneto teikiamą naudą bei plačias pritaikymo galimybes, raginti jaunimą studijuoti bei siekti karjeros IT srityje, o senjorus skatinti naudotis informacinėmis technologijomis ir būti šiuolaikiškais. 

Šiam tikslui įgyvendinti 27 Europos šalyse rengiami kūrybiniai konkursai, motyvaciniai renginiai, kviečiama pasitikrinti savo IT žinias ir kitos veiklos.

Asociacija "Langas į ateitį" jau septintus metus koordinuoja šios iniciatyvos veiklas Lietuvoje.

Kviečiame tapti šios europinės iniciatyvos dalyviais!

                            KOVAS IR LIAUDIES PRIETARAI

 

Vardo kilmė

 

Senovėje net metai buvo pradedami skaičiuoti nuo pavasario. Kovo pirmąją Naujuosius metus iki 153 m. pr. Kr. sutikdavo senovės romėnai. Tai ir dabar atsispindi daugelio tautų mėnesių pavadinimuose, perimtuose iš romėnų. Iš senovės Romos atkeliavo mėnesio pavadinimas siejamas su karo dievo Marso vardu. Airiai kovą vadina Vėjų, škotai – Varnų, valai – Atgimimo mėnesiu. Lietuvoje šis mėnuo taip pat vadintas ir Karveliniu, Balandiniu, bet labiausiai prigijo ne paties gražiausio paukščio – Kovo – vardas. Tai šie paukščiai savo įkyriu kranksėjimu primena, kad atėjo pavasaris.

 

Jei kovą rytais šąla, žemė geriau džiūsta, vasara bus graži. 

Jei 17 dieną jau yra parlėkę kovai – atėjo pavasaris. 

Jei 18 dieną saulėta, vasarą nebus krušos. 

Jei 20 dieną pučia pietys, vasara bus su audromis. 

Kokia 21 diena – toks pavasaris. 

Jei 22 diena šilta, bus šilta 40 dienų, jei šalta, dar sulauksime 40 šaltų dienų. Kokie šią dieną orai, tokie bus vasarą. 

Jei kovo 25 d. (šv. Kotrynos dieną) lyja, bus ankstyva žiema. 

Jei kovo gale kalasi žolė – neaugs vasarojus. 

Pirmąkart pamačius gandrą, būtina pamaišyti javus aruode – pasėti jie geriau augs. 

Jei kovo mėnesį giedra – nebus lietaus liepos mėnesį. 

Jei sniegą leidžia lyjant – bus geras pavasaris. 

Jei kovo antrą pusę ir balandžio pirmąją gražus ir šiltas oras – bus ir vasara šilta. 

Jei kovo mėnesį perkūnija griaudžia – reikia laukti audringo pavasario. 

Jei 4 dieną pasninga, vėlai dygs žolė, vėlai bus galima pradėti ganyti gyvulius. 

Jei vyturys pradėjo čirenti prieš Kazimierą – bus blogas pavasaris. 

Kai parskrenda vyturėlis ir tuoj suka lizdą – bus gražus pavasaris ir ruduo. 

Jei kovas šaltas – gegužė bus šilta. 

Kokia kovo pabaiga ir balandžio pradžia, tokia bus ir vasara. 

Lietingas kovas retai kada žada gerus metus. 

Jei iš beržo teka daug sulos – bus lietinga vasara. 

Pavasarį nuspėja kovo mėnesio pirma, vasarą – antra, rudenį – trečia diena.

 

Kviečiame pasirašyti peticiją „UŽ naujas knygas bibliotekose!“

 

Peticijos misija – įtraukti visuomenę ir pateikti jos nuomonę valstybės institucijoms siekiant užtikrinti teisėtą naujų kūrinių ir išleidžiamų knygų prieinamumą bibliotekose. Labai kviečiame prisijungti prie šios iniciatyvos. Šie metai paskelbti Bibliotekų metais. Tačiau lėšos, skiriamos knygų fondų komplektavimui, yra skurdžios, atnaujintose bibliotekose naujų, populiarių knygų tiesiog nėra, arba jos "suskaitytos".

 Peticijos nuoroda http://www.lla.lt/lt/articles/view/id.3

                TARPTAUTINĖ GIMTOSIOS KALBOS DIENA

 

Vasario 21-oji – Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Visų didžiausia tautos dovana yra kalba. Ji terodo jos kilmę, galybę ir senovės būdą. Taip apie tautą ir kalbą XIX amžiaus viduryje rašė Simonas Daukantas knygoje “Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių”. Lietuvių kalba turtinga, graži ir brangesnė už žemčiūgus. Ji – seniausia gyva indoeuropiečių kalba, besigiminiuojanti su sanskritu.Lietuviai nuo seno labai brangino savo kalbą. Ir nors mūsų tauta pasaulio žemėlapyje atrodo visai mažytė, laikas jos neišdildė iš Lietuvos sūnų ir dukrų lūpų. Net Rusijos carui uždraudus lietuvišką spaudą po nepavykusio 1863 m. sukilimo, ji išliko gyva motinų lūpose, kurios perdavė lietuvišką žodį savo vaikams. Jos nesunaikino nei lenkinimas, nei rusinimas, nei tremtys tiek XIX a., tiek mūsų šalį okupavus sovietams 1940 m. Ji išliko gyva net ir gūdžiuose Sibiro lageriuose.Tad mylėkime ir branginkime savo kalbą taip, kaip ją mylėjo ir brangino mūsų senoliai. Mokykime jos savo vaikus, net jei esame emigrantai, pasklidę po platųjį pasaulį! Tėvynės meilė atsispindi mūsų darbuose, bet labiausiai – mūsų kalboje.

 

                        BŪKIM SAUGESNI INTERNETE

 

Vasario 12 d. pakvietėme 3b klasės mokinius dalyvauti ,,Saugesnio interneto’’ skirtame renginyje.   Mokiniai aptarė galimus pavojus tykančius internete, pasidalino savo patirtimi, mintimis apie praleidžiamą laiką prie kompiuterių, kartu aptarė garbingo elgesio internete kodeksą, žiūrėjo vaizdo įrašus ir aptarinėjo konkrečias situacijas, pasitikrino žinias atlikdami testą, sprendė kryžiažodį, piešė piešinius tam skirtai temai.

 

           FILMUKAS „KAD KOMPIUTERIS NETAPTŲ PRIEŠU“

Vilniaus "Ryto" progimnazijos V. Karužienės mokomasis filmukas

                               UŽGAVĖNĖS ARTĖJA

 Lietuvoje Užgavėnės – tarp didžiausių metų švenčių.

 

KAIP ŠVĘSTI?

 Užgavėnių tradicijos. 

Užgavėnės - šventė vaikams. (Filmukas apie tradicijas).

 Kaip pasigaminti Užgavėnių kaukę?

 Megztos Užgavėnių kaukės.

 

KUR ŠVĘSTI?

 http://kvitrina.lt/kv/updir/2016/01/SkelbimasUzgavenes2016.jpg

 Užgavėnės Rumšiškėse.

 Rumšiškėse bus švenčiamos jubiliejinės Užgavėnės.

 

LINKIME GRAŽIOS ŠVENTĖS IR PAČIŲ SKANIAUSIŲ BLYNŲ!

 

                     VASARIO 9 SAUGESNIO INTERNETO DIENA

 Saugesnio interneto dienos šūkis – Aš už geresnį internetą!

 

            BALIO SRUOGOS 120 - OSIOMS GIMIMO METINĖMS

 

Vasario 2 d. sukanka 120 metų, kai gimė lietuvių literatūros klasikas Balys Sruoga

Balys Sruoga  gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokų k. – mirė 1947 m. spalio 16 d. Vilniuje. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje. 1914 m. įstojo į Peterburgo Miškų institutą. 1915 m. perėjo į Peterburgo universiteto Istorijos – filologijos fakultetą. 1916 m. perėjo į Maskvos universitetą studijuoti literatūros.1918 m. grįžo į Lietuvą, kurį laiką dirbo mokytoju Vilniuje.1921 m. išvyko į Miuncheno universitetą studijuoti slavistiką, teatro ir meno istorijas. 1924 m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, dėstė Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Nuo 1930 m. pasireiškė kaip dramų kūrėjas. Per 15 darbo metų paskelbė 14 grožinės ir mokslinės literatūros knygų.1943 m. jis, kaip įkaitas, buvo vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Gdansko. Įspūdžiai stovykloje jį įkvėpė parašyti smarkiai nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ištisai juodojo humoro persmelktą „Dievų mišką“. Iš stovyklos 1945 m. jį išlaisvino tarybinė armija ir parskraidino į Lietuvą. Čia jis dėstė Vilniaus universitete. Palaidotas Rasų kapinėse.

 

                     2016 METŲ LITERATŪRINIS KALENDORIUS

                      MAŽIEJI KNYGELIŲ  ,,GYDYTOJAI''

     Knygelės turi mus džiuginti, pasakoti įdomias istorijas,kny­gos yra labai ver­tin­gos, bran­gios ir rei­kia jas sau­goti. Kadangi mūsų mokyklos bibliotekoje daug skaitytojų, nemaža dalis knygelių prašosi suklijuojamos. Sausio 25d. svečiavosi prailgintos grupės vaikai. Visi vie­nin­gai nutarė kny­ge­les “sugy­dyti”. Mokiniai kartu su mokytojomis E. Juciene ir  Z. Auguliene kruopščiai tvarkė ir klijavo suplėšytas knygeles. 

            SAUSIO 17 – OJI  PASAULINĖ SNIEGO DIENA

 

     Tarptautinė slidinėjimo federacija sausio 18-ąją paskelbė Pasauline sniego diena. Šia proga įvairiose pasaulio šalyse rengiama šventė, kurioje kviečiama slidinėti,čiuožti rogėmis, snieglentėmis. Jei šalyje nėra sniego, šventė rengiama įvairiose Sniego arenose ant dirbtinio sniego.

 

Prienuose ši šventė taip pat nelieka pamiršta.

 

KVIEČIAME PAMINĖTI PASAULINĘ SNIEGO DIENĄ

IR ŠEŠTADIENĮ PABŪTI GRYNAME ORE

PROGRAMA:

FUTBOLAS ANT SNIEGO 5X5 (AMŽIUS NERIBOJAMAS)

STALO TENISAS GRYNAME ORE

BĖGIMAS PER SNIEGĄ

SLIDINĖJIMAS

ŠEIMŲ ESTAFETĖS SU ROGUTĖMIS (KOMANDA – 3 NARIAI)

LAUŽAS

KOŠĖ

ARBATA

LAIKAS: 2016-01-16, 13:00 VAL.

VIETA: PRIE PRIENŲ SPORTO ARENOS

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO CENTRAS

Taigi, ką veikti šį savaitgalį tikrai bus. Pasidžiaukime sniegu, kol jo dar turime!

                        „ATMINTIS GYVA, NES LIUDIJA“

 

„Sausio 13-oji, 1 val. 50 min. nakties, Televizijos bokšto prieigos, Vilnius. Tankai pradeda supti Televizijos bokštą. Siekdami įbauginti žmones, tankai vieną po kito traiško automobilius. Apsupę bokštą, demonstratyviai nukreipia vamzdžius į žmonių minią ir pradeda šaudyti tiesiai žmonėms virš galvų. Ant beginklių vyrų ir moterų krenta stiklai, sproginėja jų ausų būgneliai, trykšta kraujas. Tačiau minia laikosi tvirtai, nepasiduoda. Tuomet rusų tankai nesivaržydami pradeda važiuoti tiesiog ant žmonių“, – daug mačiusio žmogaus prisiminimai.

 

                      NAUJAMETINIS  LINKĖJIMAS

 

"Daug išmoksi iš mokytojų, daug išmoksi iš žmonių, bet daugiausia - iš knygų"                                                            Mohandas Gandis

                                                                                                                     Linkiu šia išmintimi vadovautis ir kitai metais. Kadangi 2016 m. paskelbti  Bibliotekų metais, kviečiu kuo dažniau lankytis bibliotekose ir daug, daug skaityti.

 

                            SUSIPAŽINOME SU METŲ KNYGA                            „ADELĖS DIENORAŠTIS. RUDUO“

 

    Jau nuo lapkričio mėn. renkame metų knygas. Mokyklos bibliotekoje susipažinome su Metų knyga R.Savickytės „Adelės dienoraštis. Ruduo“. Trečios klasės mokiniai karu su mokytojomis D. Šatiene ir L.Vaitulevičiene nusprendė kolektyviai perskaityti knygą ir aptarti ją klasėje.  Tai pasakojimas apie namus, mokyklą, keistą mokytoją, kuri, pasirodo visai kitokia, nei Adelė manė iš pradžių. Perskaitę kūrinį  mokiniai  dalinosi mintimis apie išgirstą tekstą. Pradinukai aktyviai įsijungė į pokalbį, pasidalijo savo paslaptimis, diskutavo ar visada galima spręsti apie žmogų iš jo vardo, kai kurie nusprendė patys rašyti dienoraštį. Tai yra pradinuko, mokyklos pasaulis,  mažieji skaitytojai rekomenduoja ją perskaityti  visiems dideliems ir mažiems.

 

 

 

                     „ADVENTAS TYLIAI BELDŽIAS Į DURIS“

 

          Visi laukiame Šv. Kalėdų, ir tas laukimas tampa šviesiu susikaupimu. Mokyklos Informaciniame centre kartu su pradinių klasių  mokiniais prisiminėme šį jaukų metą. Trečių klasių mokiniai kartu su mokytojomis rašė spalvotą laišką Kalėdų seneliui. Priešmokyklinio ugdymo vaikai kartu su pailgintos grupės mokinukais piešė kalėdinius varpelius. Visi klausėmės advento giesmių, susipažinome su šio laikotarpio papročiais ir tradicijomis.

 

                                EILĖRAŠTUKAI VAIKAMS

               Eilėraštukai apie žiemą, Kalėdas, sniegą ir t.t., viską rasite apsilankę šiame  tinklalapyje.                

   http://eilerastukaivaikams.blogspot.lt/


                          METŲ KNYGOS RINKIMAI 2015

Nuo 2005 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kartu su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija bei Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengia akciją „Metų knygos rinkimai“ ir kviečia skaitytojus balsuoti už geriausias lietuvių autorių knygas, kurios yra išleistos nuo praėjusių metų rugsėjo 1 iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos.
Balsuoti galima iki 2016 metų vasario 21 dienos interneto svetainėje:
http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt arba e.p. metuknyga@lrt.ltŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai <!-- document.write( '</' ); document.write( 'span>' ); //-->


             LŪŽTANTI LAPKRIČIO KNYGŲ LENTYNA VAIKAMS

Gal kad artėja Kalėdos, gal tiesiog taip sutapo, bet šį mėnesį naujų vaikų knygų lentynėlė pilnutėlė. Visko ir nesuminėsiu – o kam: pasiskaitykite patys, ir atraskite bernardinai.lt

                                KNYGŲ KALĖDOS   2015

Dovanokime vaikų ir jaunimo knygas šalies bibliotekoms!

 

Jau penktą kartą Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“, šiais metais kviečianti padovanoti naujų vaikų ir jaunimo knygų šalies bibliotekų skaitytojams, keliauja po Lietuvą.

 

„Svarbu, kad Lietuvos vaikai mylėtų knygą ir dalintųsi skaitymo džiaugsmu su kitais. Todėl „Knygų Kalėdos“ šiemet kviečia ne tik dovanoti naujų knygų, bet ir surengti knygų skaitymus vienišiems vaikams globos namuose, seneliams. Tegul knyga sujungia visą Lietuvą ir paskatina bendrauti“, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 

Akcija šiais metais vyks lapkričio 16 - sausio 6 dienomis.

 

Šių metų tema – „Knygų Kalėdų“ savanoriai. Todėl bibliotekos kvies visus skaityti mėgstančius žmones tapti savanoriais ir dalyvauti knygų skaitymuose, tradicinėse vakaronėse, knygų aptarimuose, kad šios veiklos dar labiau paplistų ir pasiektų tuos, ką labiausiai pradžiugins gyvas bendravimas.

 

Akcijos knygų su 20 proc. nuolaida ieškokite lapkričio 16 - sausio 6 dienomisknygynuose Vaga, Pegasas, Knygų namai ir Humanitas bei prekybos tinklo IKI ir RIMI Hypermarket parduotuvėse. Taip pat portaluose Knygos.lt, Knyguklubas.lt, Knygukatalogas.lt, Niekorimto.lt ir Pegasas.lt.

 

Naujų knygų mūsų bibliotekoms galite padovanoti ir tiesiogiai.

 

Rekomenduojamų knygų sąrašą rasite www.knygukaledos.lt

 

Skaitykime, dovanokime, dalinkimės!

Minėdami Tarptautinę tolerancijos dieną kartu kurkime TOLERANCIJOS MOZAIKĄ!  

Lapkričio 16 –oji, Tarptautinė  tolerancijos diena, kuri nuo 1995 m. kasmet minima daugelyje demokratinių šalių. Kiekvienais metais yra pasiūloma vis kita dienos tema ir simbolis. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti jau tryliktus metus inicijuoja lapkričio 16-osios – Tarptautinės tolerancijos dienos paminėjimą Lietuvoje. Šiais metais Tolerancijos dienos simbolis yra MOZAIKA.

Kompiuterinių piešinių konkursas "KALĖDŲ STEBUKLAI 2015"

Kviečiame IT mokytojus ir jų mokinius dalyvauti tarptautiniame kompiuterinių piešinių konkurse "KALĖDŲ STEBUKLAI 2015". Visą informaciją rasite adresu: http://asta-lendraitiene.wix.com/kaledos2012

                                 Draugystė tiesia tiltus

Ne veltui sakoma, kad draugystė tiesia tiltus tarp žmonių ir šalių. Tokia tema ,,Draugystė Šiaurės šalyse‘‘ buvo ir šių metų Šiaurės šalių bibliotekų savaitėje.

2015m. lapkričio 9-15dienomis Šiaurės šalių bibliotekų savaitė Šiaurės šalyse rengiama 19-tą, Baltijos šalyse - 18-tą kartą. Savaitės renginius pradėjo patys mažiausieji mūsų mokinukai, priešmokyklinės grupės vaikučiai su mokytoja Z.Dobiliene klausėsi ištraukos ,,Kaip aš sudaužiau Leną‘‘. Didesnieji 3b klasės (mokyt. L. Vaitulevičienė) ir 4d (mokyt. E.Jucienė) prailgintos dienos grupės mokytoja  R.Kuncevičienė ne tik klausė pasakojimo apie dvi drauges, bet ir atsakinėjo į viktorinos klausimus.

Mažieji dailininkai su mokytoja D.Dragūniene piešė draugystę.

Draugystės ir bendrumo jausmas lydėjo mus visą savaitę.

Netradicinė diena  „Gyvenk sveikai“ Informaciniame centre

     Kokia gi sporto šaka populiariausia Lietuvoje? Žinoma, kad krepšinis. Mokytoja Daiva Grigaliūnienė kartu su savo 4c klasės mokiniais kalbėjosi apie Lietuvos ir Prienų krašto sportininkus, kurie garsina Lietuvą. Susipažino su įvairiomis vasaros ir žiemos sporto šakomis. Mokiniai pasakojo kokios sporto šakos jiems įdomios, kokiuose sporto būreliuose jie norėtų dalyvauti. Taip pat stebėjo mokomuosius filmukus apie sporto šakas.

       Per trečią pamoką į Informacinį centrą sugužėjo patys mažiausieji – priešmokyklinės grupės vaikučiai kartu su mokytoja Zita Dobiliene. Pradžioje linksmų dainelių lydimi vaikai sužinojo kokie gi vitaminai naudingi ir kaip teisingai valytis dantukus. Sveikatos pamokėlėje su Mike Pūkuotuku sužinojo kokios naudingos daržovės auga jo darže ir vaisiai noksta sode. Mokinukai gavo užduotis nuspalvinti vaisius ir daržoves pagal jų spalvas. Smagiai pajudėjo, pašoko ir sužinojo, kad sportuodami ir valgydami daug vaisių ir daržovių, jie sirgs daug rečiau.

Pirmasis apsilankymas mokyklos bibliotekoje

        Kiekvieną rugsėjį patiems mažiausiems mokinukams vyksta renginiai, skirti susipažinti su mokyklos bibliotekos tvarkos taisyklėmis ir knygelėmis. Pirmokėliai, nors ir nedrąsiai, ėmė skaityti pirmąsias knygeles. Priešmokyklinės grupės vaikučiai, apsilankę pirmą kartą bibliotekoje, piešė obuolius, klausėsi dainelių apie rudenį. Žiūrėjo linksmą pamokėlę, kuri mokė pažinti abėcėlės raides.